Lenkų dokumentikos naktis
Kas?
Lenkų dokumentikos naktis
Kur?
Vilniaus Mokytojų namų kiemelyje, Vilniaus g. 39
Kada?
Rugpjūčio 13 d., ketvirtadienis, nuo 21:30 val.
Rodomi filmai:
• „89 mm nuo Europos” 1993 (rež. Marcel Łoziński)
• „O jeigu taip nutiktų” 2007 (rež. Marcel Łoziński)
• „Bara-bara” 1996 (rež. Maria Zmarz-Koczanowicz, Michał Arabudzki)
• „Tokį gražų sūnų pagimdžiau” 1999 (rež. Marcin Koszałka)
• „Auštant ir prieš sutemstant” 1999 (rež. Kazimierz Karabasz)
1. 89 mm nuo Europos (1993)
(trukmė 12 min)
Įgyvendinimas: Marcel Łoziński
Scenarijus: Marcel Łoziński
Operatorius: Jacek Petrycki, Artur Reinhart
Garso režisierius: Małgorzata Jaworska
Montažas: Katarzyna Maciejko-Kowalczyk
Prodiuseris: Janusz Skałkowski, Wojciech Szczudło
Bendradarbiavimas: Paweł Loziński, Zdzisław Wajda, Kazimierz Kucharski, Barbara Dejmek, Jan Marek, Józef Trzoch, Zbigniew Jakubowki
Pagaminta: Filmų studija „Kalejdoskop”, Lenkijos televizija
Finansavimas: Filmų gamybos agentūra, Stepono Batoro fondas, La Sept
Aprašymas:
Tituliniai 89 milimetrai tai geležinkelio bėgių pločio skirtumas Europoje ir buvusioje Sovietų sąjungoje.
Brestas, pasienio stotis. Į peroną atvažiuoja traukinys, pilnas turistų iš visos Europos. Baltarusių darbininkai pradedą savo kasdien daug kartų kartojamą, monotonišką užsiėmimą – keičia vagonų važiuokles. Išvargintus sunkaus darbo, susikuprinusius, išsitepusius, pro traukinio langus juos stebi išpuoselėti, elegantiškai apsirengę keleiviai. Mažas berniukas iš Lenkijos, traukinio keleivis, prieina prie vieno iš darbininkų.
„Norėjau sukurti kuo trumpesnį, glaustą ir aiškų filmą ne tik apie dviejų pasaulių sandūrą, bet ir apie mėginimus ieškoti kontakto tarp tų dviejų Europų”. (Marcel Łoziński, žurnalas "Kino" 1993)
2. O jeigu taip nutiktų (2007)
(trukmė 38 min)
Įgyvendinimas: Marcel Łoziński
Bendradarbiavimas įgyvendinant: Paweł Łoziński, Mikołaj Łoziński
Scenarijus: Marcel Łoziński
Operatorius: Artur Reinhart, Jacek Bławut
Muzikinė kosultacija: Małgorzata Jaworska
Garso režisierius: Halina Paszkowska, Iwo Klimek, Krzysztof Jastrząb
Montažas: Katarzyna Maciejko-Kowalczyk
Bendradarbiavimas: Tadeusz Obuchowicz, Kazimierz Kucharski, Jan Graboś, Krzysztof Strąbski, Julian Szczerkowski, Ryszard Wiencek (w napisach nazwisko: Więcek)
Postprodukcija: The Chimney Pot, Jędrzej Sabliński, Magda Janowska, Steve Kent, Aleksandra Kraus, Filip Styliński, Paweł Falkowski
Vykdomasis prodiuseris: Wojciech Szczudło, Zbigniew Domagalski
Prodiuseris: Zbigniew Domagalski, Janusz Skałkowski, Wojciech Szczudło, Piotr Śliwiński
Pagaminta: Filmų studija „Kalejdoskop”, Lenkijos televizijos I-oji programa
Finansavimas: Lenkijos kino meno institutas
Aprašymas:
Aštuoniolikmetis vaikinas sugrįžtą į parką, kuriame prieš dvylika metų, dar būdamas vaikas, važinėjosi paspirtuku, stebėjo išdidžius povus, o sutiktiems senukams užduodavo klausimus apie gyvenimą, mirtį, meilę, vienatvę. Gilius, įžvalgius klausimus, dažnai rimtus, o dažnai linksmus dėl vaikiško pasaulio suvokimo paprastumo. Ar jie buvo tik lakios fantazijos akimirka ir su laiku išblėso, prasmego praeitin taip, kaip dingsta vaikystė? O gal jie lietė amžinus, universalius, eschatologinius dalykus? Jaunas žmogus tame pačiame parke, po kurį klaidžioja tikriausiai jau tik jo buvusių pašnekovų vėlės, grįžta mintimis į tą vasaros dieną. O tai, ką atgaivins atmintyje, pasiima į savo tolesnį gyvenimą, kaip brangiausią rodyklę ir amžiną išmintį…
3. Bara-bara (1996)
(trukmė 65 min)
Režisieriai: Maria Zmarz-Koczanowicz, Michał Arabudzki
Scenarijus: Maria Zmarz-Koczanowicz, Michał Arabudzki
Operatorius: Andrzej Adamczak
Operatorinis bendradarbiavimas: Andrzej Szulkowski, Jerzy Murawski, Jerzy Tabor, Piotr Kryska
Muzikinė konsultacija: Zbigniew Zbrowski
Garso režisieriai: Maria Chilarecka, Andrzej Kowal
Montažas: Grażyna Gradoń
Montažinis bendradarbiavimas: Marcin Piątkowski
Prodiuseris: Henryk Romanowski
Pagaminta: Filmcontract Ltd., Lenkijos televizija, Filmų gamybos agentūra
Aprašymas:
Kai prieš daugelį metų Lenkijos muzikos kritikai nerimastingai stebėjo, kaip muzikinę rinką užkariauja italo disco stiliaus kūriniai, jie nė neįtarė, kad jau po poros metų lenkų pramoginėje muzikoje užgims žymiai blogesnis mutantas – disco-polo. Viskas prasidėjo nuo kaimo vestuvių ir šokių, kur vietinės grupės, sukrapščiusios pinigų sintezatoriui, grojo šokantiems svečiams. Greitai paaiškėjo, kad idėja gera ir iš tokios muzikos galima padaryti neblogą biznį. Disco-polo stiliaus grupės dygo kaip grybai po lietaus. Pavyzdžiu jauniems atlikėjams buvo tokios estrados žvaigždės, kaip Janusz Laskowski, Egzotinis Tercetas, ar grupė Bolter. Nors kitų stilių atlikėjai žvelgė į juos iš aukšto, disco-polo dainorėliai įgydavo vis didesnes gerbėjų gretas. Jie ne tik koncertavo provincijos estradose, bet ir turėjo savo radijo bei televizijos laidas, top dainų sąrašus ir videoklipus.
„Bara-bara” tai pirmas dokumentinis filmas, rimta monografine forma gvildenantis disco-polo kultūrinį ir visuomeninį fenomeną. Pokalbiai su muzikais, prodiuseriais, gerbėjais, koncertų ištraukos parodo šio reiškinio būdingiausius bruožus, jį valdančius mechanizmus, o per šios naujos mados prizmę – didelės jaunosios lenkų kartos dalies gyvenimo ir mentaliteto pokyčius.
4. Tokį gražų sūnų pagimdžiau (1999)
(trukmė 23 min)
Režisierius: Marcin Koszałka
Scenarijus: Marcin Koszałka
Operatorius: Marcin Koszałka
Vaidina: Marcin Koszałka
Prodiuseris: Jerzy Jakutowicz
Montažas: Anna Wagner
Aprašymas:
Marcin Koszałka rodo šeimyninio gyvenimo pragarą, kaip pavyzdį pasitelkdamas savo šeimą. Motina, mylinti savo suagusį sūnų, kankina jį nuolatiniais priekaištais dėl to, kad jis kretinas, idiotas, menkysta be vaizduotės, pusgalvis, niekšas, antitalentas, amžinas studentas, kuris pagaliau įstojo į operatorių fakultetą ir dėl vaizduotės stokos slankioja po namus ir filmuoja bet ką. Tuoj po pasirodymo filmas sukėlė audrą Lenkijos kino pasaulyje, nes tuomet dar nebuvo žinomi realybės šou. Šiandien jis laikomas lenkų dokumentikos klasika.
5. Auštant ir prieš sutemstant (1999)
(trukmė 56 min)
Režisierius: Kazimierz Karabasz
Operatorius: Zbigniew Wichłacz
Montažas: Lidia Zoon
Pagaminta: Filmų studija „Kronika”, Lenkijos televizija – II-oji programa
Aprašymas:
Filmas – lenkų dokumentikos klasika, yra mėginimas apibendrinti dešimtmetį nuo 1989 iki 1999 metų. Autorius suteikia žodį dviem kartoms: tai, kuri kaip tik laiko abitūros egzaminus ir tai, kuri tuo pat metu išeina į pensiją. Traukinio keleiviai. Dažnai jie užmezga pokalbius, bet taip pat dažnai važiuoja ta pačia kryptimi tylėdami, nieko nežinodami vieni apie kitus. Režisierius realų traukinį paverčia simboliu, o tarp jo keleivių pasirenka du – abiturientą ir pensininką. Rodo juos pirmiausia bendraamžių grupėse, o vėliau stebi herojus iš arčiau – mažesniuose draugų būriuose. Tai bandymas, kad ir fragmentiškai, pažinti dvi kartas ypatingu istoriniu momentu – keleri metai po politinės santvarkos transformacijos.
Partneriai:
Zapisz sie do RRS feed tego komentarza
